aymara

Páginas: 15 (3630 palabras) Publicado: 30 de agosto de 2014
GUIÓN DE ANIMACIÓN CULTURAL
TÍTULO: "VACUNACIÓN EN ACCIÓN"
IDIOMA: AYMARA
1. ANIMADOR
¡Waliki, waliki!, ¡jutapxam nayra lurawinakiru unxiri kunanikitixa uka lurawixa jisqpachaqiwa
ukamarusa wali chiqapawa! ¡Janiwa ma chaxlasa walkitiu khamarusa qhispiyiwa jakawisa!
¡Yatiqtanwa akanxa tantacht’asisna akamarusa kusisipxtanwa! Sarsawa yupaychaski
jaqinakaru mä muruq’u uraqiru chimpusnalurañataki.
¡Buenas, buenas! ¡Vengan a ver esta historia que de historia tiene poco pues es la pura verdad! ¡No cuesta
un centavo y salva la vida! ¡Aprendemos aquí todos juntos y de paso nos divertimos!
Va repartiendo entre la gente que se va acercando una cuerda o material similar, con la cual va
indicando formar un círculo, que será el área de representación.
2. ANIMADOR (CONTINUACIÓN)
¡Yanapt’asipkituwa muruqu luraña, ukarusti kalltanäniwa jakhuña.
Churiwjiska chhankhanaka munasiñampi anatasa jaqinakaru jutirirusti lurañalaki,
ukatakisti. Wali ch’ikikiñawa uka ajlliwiruxa.
¡Me van ayudando a formar esta ronda, pues vamos a empezar lo que vamos a contar!
Asigna el pedazo de cuerda con amabilidad y juego a personas que posteriormente emplear· durante
la obra, por lo cual debe estaratento(a) a dicha selección.
3. ANIMADOR (CONTINUACIÓN)
¡Jichhasti jakhuñani nayampì qalltañataki! ¡Kimsa, paya, maya, lurapxma wakunañampi!
Kaukiri jaqinakatixa uxan chaxluntatapkäna walja jakitaypiru, ukantsti pusi mayxa
uñtawitsti jani chiqapata manlanipxi uka muruq’uru.
Wawapampi mama iñisaxa mä kustala apt’ata uchantasa ukaru kunatixa uñanaqt’asa
alatayna jani utxiri yä naka märikuwata. Ukamarusti tata Ruben ukasti
uchasirakinawa muruqu taypiru kamisatixa wakichasisa yanaka aljañataki.
T’uquyapxiwa wawanakapampi ukamaraki walja jaqinakampi jani jila jila tukusa.
¡A ver, cuenten conmigo para empezar! ¡Tres, dos, uno Acción con la Vacunación!
2
Los personajes, quienes habían estado mezclados entre el público, desde cuatro puntos distintos y
opuestos ingresan al ruedo.Seguida de su hija, Doña Inés, quien porta una canasta, costal o bolsa, va depositando en éstas, luego
de revisar y comprar imaginariamente productos en un mercado. Por su parte, Don Rubén se ubica en
el centro del ruedo y su accionar indica que prepara su puesto de venta. Comentan con sus hijos y
con el público SIN SUPERPONERSE.



4. DOÑA INES
Ay ukasti kunataraki chúqinchanipastijilxatatasti kasirita, ¿Janicha ukhamakisa?
Jallupan ukamax sapxiwa.
Litax anatiwa walxa jaqinaka jak’anki ukanakampi, kamisatix aptha pispa
yanaka ukamarusa uchantasa kustalaru
Hay pero cómo ha subido la papa, caserita, ¿No le parece? Por las lluvias dicen que es.
Lita juguetea con el público cercano, como recogiendo productos y depositándolos en los costales.
5. DOÑA INES (CONTINUACIÓN)
Lita,apanukma ukanaka, jani aliqt’iri, jani sarnaqistati atipnaqasa ukaxanakana.
Litaxa kut’ayiwa kusasanakxa kunaymaru jaqiru, ukasti k’uch’iwiwa jaqinakaru
palxayi.
Lita, deja esas cosas, traviesa, y no te me andes escapando por allí.
Lita devuelve los productos imaginarios a diversas personas, mientras se dirige a todo el público y
sonriente pronuncia:
6. LITA
¡Jumataki suma kusasitanaka!¡Jumataki! ¡Jumataki!
Partipatsti tata Ruwenuxa jaq’naktaypiruwa cusasanakapxa ucht’asi. Pachituxa
arkaña awkiparu muni, ukatxa wali ch’ama tuku.
¡Zí, cositas ricas para ti, para ti y para ti, zí!
Por su parte, Don Rubén, al centro del ruedo, acomoda sus productos imaginarios mientras pregona.
Panchito quiere imitar a su padre, pero le cuesta mucho.
7. DON RUBEN (PREGONANDO)
¡Ukha suma musq’aphurutarakisa! ¿Alt’asma phuruta kasirita! (Pachituru palxayi).
Aliqakima suma Panchitu janiwa ch’ama tukkaniti uka tusqurumaxa.
¡Rica la fruta, jugosa y fresquita! ¡Compre su fruta caserita! (Le habla a Panchito) Tranquilo, Panchito
lindo, sin esforzar tus bronquios
3
8. DOÑA INES
¿Miraa ma kilu arrusalla churita? Jisa, uka, jani laquni. Mayirimaxa khama inpachakiwa
sarnakxi
Mama Inisampi...
Leer documento completo

Regístrate para leer el documento completo.

Estos documentos también te pueden resultar útiles

  • Aymara
  • Aymaras
  • Aymaras
  • aymaras
  • Aymara
  • aymaras
  • Los aymaras
  • aymaras

Conviértase en miembro formal de Buenas Tareas

INSCRÍBETE - ES GRATIS